paplėšai

paplėšai: paplėšaĩ sm. pl. (3^b) 1. kas prisiplėšta, prisigrobta: Tasai Crivė gaudavęs trečią grobio ir paplėšų dalį, kurią turėdavęs sudeginti kaipo auką dievams K.Būg. 2. kas kertant, plėšiant, kandant atplyšta daugiau, su viršum: Jis kando kąsnį su paplėšaĩs, o nieko negavo NdŽ.
◊ su paplėšaĩs Šl didelis, puikus (apie laimikį): Ot, tokį vyrą gavus, tai jau tikrai kirtis su paplėšaĩs! Brs. Kirtis su paplėšaĩs išejo (kortuojant) Šts. Ten būs grobis su paplėšaĩs Jn(Kv).

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

paplėšais — paplėšaĩs adv. labai stengiantis, plėšantis: Paplėšaĩs dirbti NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
kirtis — kir̃tis sm. (2) 1. kirtimas, smūgis: Sukirtęs kumelėms po kirtį, Druktenis prabilo Žem. Raitelis kardu kirto porą kirčių rš. Milžiniški žaibo kirčiai viską naikino rš. Iš klojimų sklinda lygūs spragilų kirčiai rš. Staiga jis išgirdo stiprius… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias